Punsko Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia Lenkijoje, Punske. Ji pastatyta iš plytų ir akmens, trijų navų. Jos vidaus sienos ir lubos papuoštos lietuviškais ornamentais. Joje yra penki altoriai. Be to yra daug skulptūrų, paveikslų ir pn.: Kristus an kryžiaus, Marijos, šv. Jono, klūpančios Magdalenos skulptūra, Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdas, šv. Jurgio, Dievo Motinos, Pasaulio Karalienės, skulptūra, šv. Petro ir Povilo paveikslas.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza 1597 metais skyrė bažnyčiai 8 valakų sklypą. Jo įraše buvo nuoroda: kunigu turi būti lietuvis arba lietuviškai kalbantis dvasininkas. 1772 m. medinė bažnyčia sudegė, o 1868 m. gaisras sunaikino ir kitą, kun. Jano Chlopicko jos vietoj pastaytą medinę šventovę. Parapijiečiai kurį laiką meldėsi kapinių koplyčioje, vėliau Mockavos dvaro savininkas padovanojo medinį kluoną ir pamaldos vyko jame.
Visgi kluonas negalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų ir 1878 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Darbams vadovavęs kun. Kazimieras Jonkaitis pabaigos nesulaukė ir mirė būdamas 45 metų. Bažnyčios statybą užbaigė naujasis klebonas Simonas Norkus-Narkevičius, o Seinų vyskupas P. Vieržbovskis 1887 m. ją konsekravo. Kun. S. Norkus ne tik įvedė bažnyčioje lietuviškus giedojimus, įkūrė naujas parapijos kapines, pastatė gyvenamą namą vikarams ir prieglaudą elgetoms.
Po S. Norkaus Punske klebonavęs Motiejus Simonaitis užsakė Prancūzijoje ąžuolinį altorių ir sakyklą, miestelio aikštę prie bažnyčios išgrindė akmenimis. 1917 m. Motiejus Simonaitis dalyvavo Vilniaus konferencijoje, išrinkusioje Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. Punske buvo įkurtas lietuviškas valsčius, bet netrukus miestelį užėmė lenkų kariuomenė. Klebonas M. Simonaitis buvo persekiojamas ir 1922 m. jis mirė.
M. Simonaičio įpėdiniu buvo kun. Juozas Švedas. 1926 m. prie parapijos buvo prijungtas Budzisko kaimas. Nors buvo siekama pakantumo, pamaldos vyko dviem kalbom, bet nesutarimų tarp lenkų ir lietuvių tikinčiųjų buvo daug. 1932 m. klebonas J. Švedas buvo priverstas Punską palikti ir pasitraukė į Lietuvą. Iš Smalėnų persikėlęs kun. Viktoras Budrevičius Punske klebonavo 1932-36 m., su parapijiečiais nesutarė dėl mėginimų įvesti per pamaldas grigališkąjį choralą. Bažnyčioje giedojo Punsko choras (vadovas Kostas Cibulskas). Kunigu Antanui Žieviui teko vadovauti parapijai prieškariu ir nelengvais Antrojo pasaulinio karo metais, kai religinė veikla buvo ribojama. Per mūšius sudegė klebonija.
Po kunigo A. Švedo mirties (1949 m.) sielovados veiklai vadovavo kun. Ramanauskas, vėliau – kun. Kaminskas. Pastarasis nebeleido bažnyčioje giedoti rožinį lietuviškai. Parapijiečių delegaciją, nuvykusi pas vyskupą, prašė paskirti klebonu dvasininką, geriau suprantantį lietuvių tikinčiųjų jausmus – geriausiai lietuvį. Kunigas Šuminskas, persikėlęs į Punską, vėl leido bažnyčioje giedoti lietuviškai. 1967 m. klebonu paskiriamas kun. Ignas Dzirmeika. Jo rūpesčiu Žolinės atlaidai tapo visos parapijos švente, per kurią aplink bažnyčią eina procesija, moterys būna apsirengusios lietuviškais tautiniais rūbais. Tuo metu JAV lietuvių lėšomis Vidugiriuose pastatoma nauja bažnyčia ir I. Dzirmeika nusprendė dalį tikinčiųjų nuo Punsko parapijos atskirti ir įsteigti naują parapiją. Punskiečiai su tuo nesutiko ir Elko vyskupo prašė kunigą iš Punsko atšaukti. Vidugirių Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčia tapo Punsko Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios filija. Naujasis klebonas Janas Ježis Macekas savarankiškai išmoko lietuvių kalbą ir religinius patarnavimus atliko lietuviškai. Nuo 1999 m. jo pareigas perėmė kun. Česlovas Baganas.
Brak komentarzy:
Prześlij komentarz